Foto nuotraukos dokumentams vilniuje

Foto nuotraukos dokumentams vilniuje

Sodininkų įstatymo projektas

Sodininkų ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

plačiau

 


LIETUVOS RESPUBLIKOS
SODININKŲ BENDRIJŲ
ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS


1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas
Papildyti 2 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:
„7. Sodininkų bendrijos administravimas – sodininkų bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra, naudojimas, remontas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.
8. Tiksliniai įnašai – sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai skirti numatytiems tikslams įgyvendinti.
9. Kiti asmenys – asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie turi žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.
10. Nario mokestis – visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijos veiklai užtikrinti.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva gali būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esamą jų būklę savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir atsižvelgdamos į šiuos prioritetus:
1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys.
Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės, taip pat žemės sklypai, skirti šiems keliams eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemės) mokesčiu neapmokestinami.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.“
3. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkoma tvarkomi taip, kad prireikus į ją mėgėjų sodo teritoriją atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir kitiems asmenims. pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas. Šį aprašą tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, Kiti asmenys už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, taip pat kai sodo sklypas įkeičiamas bankams ar parduodamas per antstolius privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui, bankui, antstoliui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo, ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartis sutartį ar kitus sandorius susijusius su sodo sklypu. „

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
10) mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ar kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo bendrijos nariams ir kitiems asmenims tvarka.“

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, tvirtinti bendrijos pirmininko pareiginius nuostatus, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą.“
2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą (revizoriaus pareiginius nuostatus). Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas“
3. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, nario mokestį bendrijos nariams ar įmokas kitiems asmenims, skirtas bendrijos administravimui bei su šia veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, tikslines įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės techninės (eksploatavimo), naudojimo, priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką, taip pat gali tvirtinti kitus mokesčius (stojamasis nario mokestis), kurie neprieštarauja šiam bei kitiems įstatymams“
4. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą, bendro naudojimo objektų aprašą“
5. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 4 dalį:
„4. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.“

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį. Įgaliotam asmeniui Bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas. Bendrijos narių susirinkime kiekvienas bendrijos narys (įgaliotas asmuo) turi po vieną balsą nepriklausomai nuo valdomų žemės sklypų skaičiaus.“
3. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 8 dalį:
8. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
4. Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens pagal šio straipsnio 7 ir 16 dalisdalį, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.“
5. Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.“
6. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 11 dalį:
„11. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.“
7. Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių.“
8. Pakeisti 16 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleidęs savo balsavimo teisę ir pats nedalyvauja bendrijos narių susirinkime. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos privalo pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, o jei yra bendrijos pirmininkas – pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintus pirmininko pareiginius nuostatus. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas.“
2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė1/2 dalyvaujančių valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai. Jei yra vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas, jis savo sprendimus įformina pirmininko potvarkiuose.“

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įgyvendina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos narių susirinkimui;“
2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sudaro bendro naudojimo objektų aprašą, tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;“
3. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) įstatų nustatyta tvarka teikia informaciją ir dokumentus bendrijos nariams ir kitiems asmenims reikalingą informaciją. Už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas mokama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Išduoda pažymas sodininkams apie jų atsiskaitymą už prievoles bendrijai, kitas pažymas, kurių įstatymų nustatyta tvarka prašo valstybės ar savivaldybių institucijos;“
4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių bei kitų asmenų pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą.“

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas, o jei yra renkamas revizorius – jo pareiginiai nuostatai.“

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Bendrijos buveinėje turi būti asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai fiziniai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi būti nurodyta sodininko fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia knyga susipažįstama įstatų nustatyta tvarka. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo, įsigijęs sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.“

12 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, Kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos narys nariai, jų šeimos nariai, kiti asmenys jo ir jų šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti nario mokestį, tikslines įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės techninės (eksploatavimo), naudojimo, priežiūros ar kitoms išlaidoms apmokėti, bei kitas narių susirinkimo nustatytas įmokas bendrijos nario mokestį;“
4. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.teisę:
1) dalyvauti bendrijos narių susirinkime (be balsavimo teisės);
2) įstoti į bendriją;
3) gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jis privalo apmokėti pagal šį bei kitus įstatymus, ar kitus narių susirinkimo priimtus sprendimus, kurie susiję su bendros nuosavybės turtu ir (ar) jo valdomu žemės sklypu.“
5. Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiti asmenys turi pareigą:
1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo nutarimus, valdymo organo sprendimus;
2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Kiti asmenys, kurie negali patys atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys;
3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos administravimo išlaidas, taip pat tikslines išlaidas susijusias su bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu bei kitas išlaidas, kurias jiems priklauso apmokėti pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus;
4) tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai;
5) perleisdamas nuosavybės teise jiems priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles.“

14 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendrijos nario mokesčiai nario mokestis, bendrijos administravimo įmokos mokamos kitų asmenų bei kitos tikslinės įmokos, skirtos bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti;“
2. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų kiti teisėtai renkami mokesčiai (stojamasis nario mokestis) ir kita.“

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.
3. Bendrijos su savivaldybėmis iki 2020 m. sausio 1 d. pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų inžinerinių statinių, kelių (gatvių) ir reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.

uždaryti

Darbo grupės išvados

Darbo grupės sodininkų bendrijų aktualiems klausimam spręsti išvados

plačiau

 



2017 m. gruodžio 15 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. D1-749 sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams išnagrinėti ir spręsti (toliau – darbo grupė) išnagrinėjo aktualiausius sodininkų bendrijų (toliau – SB) klausimus ir parengė siūlymus dėl šių klausimų sprendimo būdų.

Darbo grupės sudėtis:
Martynas Norbutas – aplinkos viceministras, darbo grupės pirmininkas;
Marius Narmontas – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, darbo grupės pirmininko pavaduotojas;
Tomas Tukačiauskas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas, darbo grupės sekretorius.

Nariai:
Vida Ablingienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja (jei jos nėra, – Gediminas Vaičionis, patarėjas);
Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas);
Monika Biraitė-Juodvalkienė – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja (jei jos nėra, – Violeta Stumbrienė, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė);
Aloyzas Burba – Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas (jei jo nėra, – Romasis Vaitiekūnas, prezidiumo narys);
Žilvinas Klimka – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys (jei jo nėra, – Juozas Ravinis, asociacijos pirmininkas);
Vytautas Paršeliūnas – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas (jei jo nėra, – Aušra Kalantaitė, Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja);
Tautvydas Tamošiūnas – Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas (jei jo nėra, – Mindaugas Kruopis, Urbanistikos skyriaus vedėjas);
Romasis Vaitekūnas – Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas (jei jo nėra, – Ilona Rastenytė, juristė);
Gediminas Vaitkevičius – susisiekimo ministro patarėjas (jei jo nėra, – Tomas Pilukas, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas);
Jurga Žilikienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Savivaldybių biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė (jei jos nėra, – Rita Kizalienė, Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė).

Atskiruose darbo grupės posėdžiuose taip pat dalyvavo kviestiniai Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS), VĮ Registrų centro atstovai, SB atstovai.
Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 SB. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, šiuo metu SB yra virš 228 tūkstančių žemės sklypų, suskirstytų į sodininkų privačius žemės sklypus ir valstybinės žemės bendrojo naudojimo sklypus, kurie užima beveik 21 000 ha šalies ploto.


Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Pagal SB sodų generalinius planus, suplanavimo projektus, būdavo projektuojami ir skiriami 4-12 arų žemės sklypai kolektyvinei daržininkystei, sodininkystei, sezoninei rekreacijai (poilsiui), sodo namų ir kitų statinių statybai rekreacinėms reikmėms, nenumatant šių sklypų naudoti kitai veiklai.
2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas, sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe. SB sudėtinga (o tam tikrais atvejais neįmanoma) išlaikyti norminius dydžius kelių (gatvių) tiesimui, užtikrinti privažiavimo, priešgaisrinius reikalavimus.


2012 m. birželio 29 d. LRS priėmus SB įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 25, 28 straipsnių antrojo ir trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir 9, 10, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-2182, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri. Penkių didžiųjų miestų savivaldybių vadovų 2013 m. vasario 6 d. kreipimesi į LRS nurodyta, kad priimtos SB įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pataisos praktiškai negali būti įgyvendinamos, nes nėra užtikrintas finansavimas naujai priskirtoms funkcijoms.

Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 str. nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje nurodyta, kad SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai SB šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. SB bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.

Įgyvendindama SB įstatymo 6 str. nuostatas, Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos (toliau – Programa) projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos

tikslingumo, neturint pakankamai finansinių išteklių, po specialių šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir LRV kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti SB įstatymo 6 str. nuostatas atsisakant programos rengimo.
2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu sodininkams aktualiems klausimams spręsti) darbo užbaigimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata – SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Tikslinga, kad daugelis gyvenamosiose vietovėse (mėgėjų soduose) iškilusių klausimų, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis savivaldybių funkcijomis ir valstybės valdymo subsidiarumo principu, būtų sprendžiamos vietos savivaldos lygmeniu.

Darbo grupė surengė 6 darbo grupės posėdžius ir 3 konsultacinius susitikimus (posėdžių protokolai pridedami).

Darbo grupė, įgyvendindama jai pavestas užduotis, identifikavo šiuos SB aktualiausius klausimus:
1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas ir perdavimas savivaldos institucijoms; valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos; savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės perimti ir tvarkyti SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą).
2. SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisės ir pareigos nebūnant SB nariais (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
3. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo.
4. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino atnaujinimo.

Darbo grupė bendru sutarimu neįtraukė į svarstomų problemų sąrašą klausimų, susijusių su SB išplanavimo projektų priskyrimo teritorijų planavimo dokumentų grupei (Kauno sodų susivienijimo siūlymas), motyvuodami tuo, kad šis klausimas jau yra daugelį kartų aptartas ir siūlomi variantai kardinaliai prieštarauja tiek Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, tiek teritorijų planavimo sampratai. Pažymėtina, kad LRV 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintas nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas) yra nuo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau – TPĮ) įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo, inter alia, reglamentuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka parengtų ir patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų tęstinumas. Nutarime įtvirtintos nuostatos buvo aktualios pereinamuoju laikotarpiu kuriant TPĮ nustatytą teritorijų planavimo dokumentų sistemą.

1. SB esančių bendrojo naudojimo kelių (gatvių) priežiūra, naudojimas ir perdavimas savivaldos institucijoms (valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos ir savivaldybių teisinės ir finansinės galimybės perimti ir SB kelius (gatves) ir kitą infrastruktūrą)
Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. redakcijoje nurodyta, kad SB prašymu SB bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai SB šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. SB bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš SB lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal LRV patvirtintą SB bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.
Aplinkos ministerija buvo parengusi kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LRV. LRV minėtą programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant tokiai situacijai kyla poreikis keisti ir SB 6 straipsnio nuostatas ir sudaryti sąlygas spręsti SB kelių (gatvių) valdymo klausimus pavedant savivaldybėms perimti kelius.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojant minėtoms SB įstatymo 6 str. nuostatoms pirmiausia būtina užtikrinti papildomą finansavimą savivaldybėms dėl papildomai pavedamų funkcijų.
Darbo grupės nariai išnagrinėjo Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių pateiktus pavyzdžius dėl SB priskirtų kelių (gatvių) perėmimo variantus, praktiškai susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių). Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų. Kelių (gatvių) matavimo ir perdavimo savivaldybėms darbus būtų galima atlikti palaipsniui priklausomai nuo finansinių galimybių.

Pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė SB kelius (gatves) skirsto į šias grupes:
1. tranzitines gatves (žada prilyginti vietinės reikšmės keliams ir jas tvarkyti);
2. kitas pagrindines gatves,
3. akligatvius, smulkias gatvės ir kita.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dalinai prisidėti prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių).

Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius pagrįsta praktiškai išbandytais atvejais sprendžiant SB kelių perdavimo klausimus:
1. suformuojant ir Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) registruojant žemės sklypą keliui eksploatuoti (sklypo valdytojai viena arba kelios SB);
2. suformuojant ir NTR registruojant inžinerinį statinį – kelią (gatvę) (neformuojant žemės sklypo inžineriniam statiniui eksploatuoti).
Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras. Naudojama praktika rodo, kad keliai (gatvės) gali būti perduotos priežiūrai ir eksploatacijai ir neatlikus tiksliųjų žemės sklypų matavimų (Vilniaus susivienijimo „Sodai“ patirtis, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės patirtis, kur nemaža dalis kelių (gatvių), net ir esančių miesto centre, neturi tiksliųjų žemės sklypų matavimų, tačiau savivaldybės organizuoja jų priežiūrą ir remontą).

Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti. Finansavimo didėjimo artimiausiu metu nenumatoma, todėl savivaldybėms rekomenduotina nusistatyti prioritetus:
1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos SB teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti SB, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje SB teritorijoje deklaravę asmenys.
Informavo, kad Vilniaus mieste apie 20 % gatvių sudaro SB keliai (gatvės), tad priežiūros išlaidų poreikis gali padidėti penktadaliu.
Darbo grupė vienbalsiai pritarė plėtoti patirtį, kuomet savivaldybėms perduodami SB keliai (gatves) neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų.

SIŪLYMAI:
- pakeisti SB įstatymo 6 str. ir papildyti jį nuostatomis dėl SB kelių (gatvių) perdavimo eigos, prioritetų, atsisakyti nuostatų dėl kadastrinių žemės sklypų matavimų,
- tikslinga parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką,
- rekomenduoti savivaldybių administracijoms kasmet numatyti galimybę tam tikrą nustatytą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį skirti Bendrijų kelių tvarkymui;
- rekomenduoti Vyriausybei numatyti lėšas savivaldybių papildomoms funkcijoms, susijusioms su SB kelių perėmimu ir priežiūra, įgyvendinti.

2. SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).

Pastaruoju metu SB vyksta intensyvi transformacija iš rekreacinės – žemės ūkio paskirties teritorijų į gyvenamąsias teritorijas. Vis daugiau statinių pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs gyventojai, kurie nėra SB nariais ir siekia atsiriboti nuo visų su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir mokesčių mokėjimą už paslaugas – bendrosios infrastruktūros priežiūros, atliekų tvarkymo, SB administravimo. Atsiranda siūlymų SB teritorijoje išskirti atskirus kitos (gyvenamosios) paskirties sklypus, mažinti SB teritorijas ir kt.
Darbo grupė siūlo išlaikyti SB įstatyme nustatytą administravimo modelį ir ne SB narių santykius su SB nariais ir bendrijos valdymo organais. Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę. Ne SB nariai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi bendros nuosavybės objektais ir šie klausimai turėtų būti apsprendžiami SB valdymo organo nustatyta tvarka. Prievolė mokėti mokesčius ir ne SB nariams yra įtvirtinta SB įstatyme, taip pat, yra suformuota ir teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

SIŪLYMAI:
Pakeisti SB įstatymo 7, 8, 11, 15, 22, 24 str. nuostatas, susijusias su SB valdymu ir ne SB narių (kitų asmenų) statusu, teisėmis, pareigomis bei santykiais su SB nariais (projektas pridedamas), detalizuojant sąvokas, informacijos viešinimo būdus, SB narių visuotinio susirinkimo įgaliojimais, atstovavimo principais.

3. Dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais teisinio reguliavimo tobulinimo, SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo
Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste. Valstybės institucijos, nepaisydamos SB įstatymo nuostatų, SB vidaus dokumentuose įtvirtintų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl SB teritorijose kuriasi vaikų darželiai, alaus daryklos, degalinės ir t.t.
Dažnai SB valdymo organas negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, kas sukelia įtampą tarp SB narių dėl įsiskolinimų nepadengimo.

SIŪLYMAI:
SB įstatymo 2, 4, 7, 8, 11, 15-19, 24 straipsnius papildyti nuostatomis dėl mėgėjų sodo teritorijoje leidžiamos vykdyti veiklos; įpareigojimo, atliekant bet kokius sandorius su mėgėjų sodo sklypu, informuoti SB valdymo organą; SB susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos supaprastinimo


4. Dėl mėgėjų sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės išpirkimo termino atnaujinimo.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos siūlymu darbo grupė apsvarstė klausimą dėl galimybės pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo. Pristatant klausimą buvo akcentuota, kad tai sodininkams labai aktualus klausimas. Nedideli, įsiterpę sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti. Soduose gyvena mažesnes pajamas gaunantys ir pagyvenę žmonės, kurie neturi galimybių išsipirkti šių plotų rinkos kaina (ji ypač aukšta masinio vertinimo būdu nustatoma didmiesčių teritorijose esančiose sodininkų bendrijose, nors reali nedidelių 1-2 arų žemės plotų vertė yra keliskart mažesnė). Teigiamas šio klausimo sprendimas leistų baigti SB teritorijų formavimą, palengvintų administravimą ir užtikrintų didesnę tvarką.

SIŪLYMAI: rekomenduoti LRV apsvarstyti galimybę nustatyti terminuotą laiko tarpą užbaigti žemės lengvatinio išsipirkimo procedūras SB teritorijose.

Tarpžinybinė darbo grupė, nustačiusi ir išnagrinėjusi SB aktualias problemas, apibendrinusi pasiūlymus dėl sodininkams aktualių problemų sprendimo būdų, nutaria:

1. Pateikti LRS Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti darbo grupės narių siūlomą Lietuvos Respublikos SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą;
2. Prašyti SB įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti LRS pavasario sesijoje;
3. Prašyti LRV:
3.1. apsvarstyti klausimą dėl bendro naudojimo valstybinės žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių SB teritorijose išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis termino pratęsimo;
3.2. aptarti galimybes ateinančių metų valstybės biudžeto programose numatyti dalinį finasavimą savivaldybėms, kurios perimtų dalį SB esamų kelių;
3.3. pavesti atsakingoms institucijoms parengti SB bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) ir (ar) kelių (gatvių) juostų perdavimo savivaldybėms tvarką.
PRIDEDAMA:
1. Šešių posėdžių protokolų kopijos (be priedų), 15 lapų,
2. SB įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, 6 lapai.


Darbo grupės pirmininkas Martynas Norbutas


Darbo grupės sekretorius Tomas Tukačiauskas


SUDERINTA:

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas

Darbo grupės išvados su kitais darbo grupės nariais suderintos el. paštu.

uždaryti

V.Poderys susitiko su Lietuvos SB asociacijos atstovais

2018 m. vasario 20 d. pranešimas žiniasklaidai, kad V. Poderys susitiko su Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovais.

plačiau

 


Šalia didmiesčių esančios sodų bendrijos tampa miestų plėtros zona. Čia pasirinkusių gyventi žmonių galvos skausmu pirmiausia yra rūpestis, kaip atrasti pigiausią ir patogiausią būsto šildymo būdą.
Dažnu atveju, sodų bendrijų gyventojams patraukliausia alternatyva yra dujų įsivedimas. Skaičiuojama, kad dujomis besišildantys sodų bendrijų gyventojai, lyginant su šildymu kietu kuru, sutaupo po keletą valandų laiko kasdien: atkrenta malkų pirkimas, gabenimas į sodų bendrijas, kasdienis kūrenimas.
Sodų bendrijos aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą yra dujofikuojamos. Skaičiuojama, kad ESO tiekiamas dujų atvedimas iki sklypo ribos gyventojams kainuoja apie 16 eurų už metrą. Tačiau tolesnis dujų privedimas iki katilo gyventojo sklype jau kainuoja apie 60 euru už metrą, jei ši paslauga perkama iš ESO. ESO atstovai tikina, kad toks kainų skirtumas susidaro, nes gyventojai už dujų privedimą iki skaitiklio moka ne visą, o trečdalį kainos, nes vamzdynas tampa ESO nuosavybe, tačiau dujų privedimas gyventojo sklype iki katilo jau gyventojo nuosavybė ir atsakomybė, todėl ir skiriasi kaina.
Sodų bendrijų atstovai įsitikinę, kad tais atvejais, kai gyventojai vienu kartu pasirenka ir dujų atvedimą iki sklypo ribos, ir tolimesnį dujų privedimą iki katilo, už savo dalį turėtų mokėti pilną kainą, siekiančią apie 45 eurus, o ne dabar nustatytą ketvirtadaliu aukštesnę kainą.
V. Poderys yra ne kartą pasisakęs, kad svarbiausias valstybinių monopolijų akcininkas yra žmogus, todėl jos turėtų būti lankstesnės gyventojų atžvilgiu. Sąnaudų ir kainų mažinimas gyventojams ir verslui turėtų tapti pagrindiniu tikslu tokiose organizacijose. Komunalinės monopolijos neturėtų vaikytis pelno ar nepaskaičiuotų kainų, juk tokios bendrovės pelną ne uždirba, o jį gauna.
Grįžtant prie ženkliai Lietuvos gyventojų daliai rūpimos temos manau, kad dujų privedimo kainos mažinimo rezervas dar neišnaudotas. Po mėnesio dar kartą susitiksime su sodininkų bendrijų, Energetikos ministerijos, Kainų komisijos ir ESO atstovais prie apvalaus stalo aptarti kainų mažinimo už dujų privedimą gyventojų valdose galimybes.

Seimo nario Virgilijaus Poderio padėjėjas

Mantas Banys

uždaryti

Darbo grupės 10-26 d posėdžio protokolas

Darbo grupės posėdis įvyko 2017 m. spalio 26 d. 13.30 val. Aplinkos ministerijos patalpose A. Juozapavičiaus g. 9.Pateikiamas protokolas

plačiau

 


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

2017 M. SPALIO 26 D. ĮVYKUSIO DARBO GRUPĖS SODININKŲ BENDRIJŲ AKTUALIEMS KLAUSIMAMS SPRĘSTI POSĖDŽIO
PROTOKOLAS

2017 m. spalio d. Nr. D4-
Vilnius

Posėdis įvyko 2017 m. spalio 26 d. 13.30 val. Aplinkos ministerijos patalpose A. Juozapavičiaus g. 9.

Posėdžio pirmininkas – Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas;

Posėdžio sekretorius – Tomas Tukačiauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas.

Dalyvavo:

Darbo grupės narai: Romasis Vaitekūnas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas; Robertas Šrebavičius, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija; Jurgita Milieškaitė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus patarėja; Alina Šileikienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyriausioji specialistė; Violeta Stumbrienė, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė; Tautvydas Tamošiūnas, Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas; Jonas Damidavičius, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas.
Kiti dalyviai: Janina Gadliauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Bacvinkos patarėja; Ilona Rastenytė, Vilniaus susivienijamas „Sodai“; Gintautas Niaura, Vilniaus savivaldybė; Irena Mikalauskienė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos patarėja.

Darbotvarkė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant sodininkų bendrijų (toliau – SB) kelius;
2. Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius;
3. Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Navicko 2017-10-19 rašto Nr. SN-S-005 aptarimas;
4. SB įstatymo kai kurių straipsnių projekto pristatymas.

SVARSTYTA.

1. Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius:
G. Niaura informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė SB reikšmingesnius kelius įtraukė į vietinių kelių sąrašą. Vilniaus miesto savivaldybė SB kelius skirsto į sekančias grupes:

1. tranzitines gatves (žada prilyginti vietinės reikšmės keliams ir jas tvarkyti);
2. kitas pagrindines gatves,
3. akligatvius, smulkias gatvės ir kita.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą. Prie likusiųjų gatvių administravimo (kitų pagrindinių ir akligatvių) Vilniaus miesto savivaldybė planuoja dalinai prisidėti. J. Gadliauskienė prašė paskaičiuoti kiek lėšų reikėtų tokių kelių priežiūrai.

2. Kauno rajono savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius:
T. Tamošiūnas informavo, kad Kauno rajono savivaldybė praktiškai išbandė kelis būdus kaip spręsti SB kelių perdavimo klausimus:
1. suformuojamas ir Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) registruojamas žemės sklypas keliui eksploatuoti (sklypo valdytojai viena arba kelios SB) ;

2. suformuojamas ir NTR registruojamas inžinerinis statinys kelias – (neformuojant žemės sklypo inžineriniam statiniui eksploatuoti).
T. Tamošiūnas abejojo Vilniaus miesto savivaldybės taikoma SB kelių tvarkymo praktika, nes pranešėjo nuomone nėra tinkama, kuomet savivaldybė leidžia lėšas jai nepriklausiančiam daiktui (keliui) tvarkyti.
R. Šrebavičius pasiūlė ieškoti bendro sprendimo kuris apjungtų Vilniaus miesto ir Kauno rajono taikomą praktiką. V. Bezaras pasiūlė sudaryti pristatytų miestų SB tvarkymo schemas. R. Vaitiekūnas siūlė kaip galimybę savivaldybių biudžetuose numatyti lėšas sodų bendrijų kelių perdavimui. Darbo grupės nariai gyvai susipažino su atliktų sklypų ir inžinerinių statinių (kelių ir gatvių) matavimo bylomis.

3. V. Bezaras pristatė Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Navicko 2017-10-19 rašto Nr. SN-S-005 išdėstytą problematiką. Paminėjo, kad Aplinkos ministerija nekeičia savo ankstesnės pozicijos ir nesutinka, kad prieš keliasdešimt metų parengtos SB išplanavimo schemos galėtų būti prilyginamos teritorijų planavimo dokumentams ir registruojamos teritorijų planavimo dokumentų registre.

4. R. Vaitiekūnas pristatė SB įstatymo pakeitimo pasiūlymus.

NUTARTA.

1. Aplinkos ministerijai parengti SB 6 str. variantą kuris apjungtų Vilniaus miesto ir Kauno rajono taikomą praktiką;

2. prašyti G. Niauros pateikti preliminarų lėšų poreikį reikalingą pagrindinių SB kelių priežiūrai;

3. į kitą darbo grupės posėdį pakviesti SB ir savivaldos atstovus iš kitų (ne Vilniaus ir Kauno miestų) regionų, kurie yra atlikę SB inžinerinių kelių (gatvių) perdavimo veiksmus;

4. į kitą darbo grupės posėdį pakviesti Nacionalinės žemės tarnybos atstovus dėl galimybės atlikti reikalingus teisės aktų pakeitimus sudarant galimybę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti mėgėjiškai sodininkystei naudojamą žemę;

5. darbo grupės posėdžių protokolus siųsti Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Navicko rašte nurodytiems asmenims;

6. apie kito posėdžio laiką ir vietą informuoti atskiru elektroninio laišku.

PRIDEDAMA. Dalyvių sąrašas, 1 lapas.


Pasitarimo pirmininkas Vidmantas Bezaras


Pasitarimo sekretorius Tomas Tukačiauskas

uždaryti

Apie Nacionalinę vartotojų konfederaciją

Nacionalinė vartotojų konfederacija, kurios narė yra Lietuvos Sodininkų Bendrijų Asociacija, kuria Piliečių informavimo centrus. 2017 m. spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybėje įvyko Vartotojų konfederacijos susitikimas.

plačiau


2017-10-20

Nacionalinė vartotojų konfederacija, įgyvendinant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo programą“, kuria Piliečių informavimo centrus.

Pirmame etape bus įkurta 10 piliečių informavimo centrų (PIC), apmokyti PIC koordinatoriai, bus pradėtas piliečių informavimas ir konsultavimas apie valstybės, savivaldybės ar jų kontroliuojamų juridinių asmenų funkcijas, teikiamas paslaugas, vartotojų teises, jų interesų gynimą.

Projekto tikslas - sustiprinti Nacionalinės vartotojos konfederacijos narių/organizacijų institucinius gebėjimus, sprendžiant viešojo sektoriaus klausimus.

10-je savivaldybių teritorijų - Vilniaus, Kauno, Kauno rajono, Klaipėdos, Mažeikių, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Trakų, Alytaus - įsteigtuose piliečių informavimo centruose (PIC), piliečiai, vartotojai galės gauti informaciją, konsultacijas. Teritoriniai padaliniai bus atsakingi už veiklą savo savivaldybėse. PIC koordinatoriai kaups gyventojų nuomones apie viešųjų paslaugų teikimą ir teiks pasiūlymus savivaldybėms, taip pat palaikys ryšius su savo teritorijos iniciatyviais ir aktyviais piliečiais, suteiks nemokamas konsultacijas, informuos apie socialinių paslaugų teikimą, sieks padėti žmonėms įveikti jų problemas. Konsultacijos bus teikiamos žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu. Koordinatoriai stebės bei kontroliuos viešųjų paslaugų teikimą savo teritorijoje, rinks informaciją, skundus ir perduos Nacionalinei vartotojų konfederacijai, kuri analizuos ir apibendrins viešųjų paslaugų teikimą savivaldybėje.

Piliečių informavimo centras įsteigtas ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijoje. Informavimo centro adresas: Kauno rajonas, Lapėse, A. Merkio g. Nr. 1, mob. telefonas 862066253, elektroninis paštas

Bus organizuojami susitikimai su Nacionalinės valdžios institucijų atstovais vartotojų aktualijų klausimais: Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, savivaldos atstovais, Seimo nariais.

Numatyti susitikimai su savivaldos institucijomis ir NVO tinklais. Pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su savivaldybės teritorijoje esančiomis NVO. Susitikimų metu bus sprendžiamos aktualios gyventojams problemos, savanorystės, finansinio savarankiškumo, bendradarbiavimo ir partnerystės galimybes.

2017 m. spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentė Alvita Armonavičienė, Vartotojų konfederacijos Kauno skyriaus vadovas Aras Sutkus, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, mero pavaduotojas Paulius Visockas, Soc. paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė kiti atsakingi savivaldybės darbuotojai, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, Asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

Pateikiamos susitikimo nuotraukos.

uždaryti

Svarstytas Sodų bendrijų įstatymas

2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykusiame susitikime su LR Seimo Pirmininku svarstytas Sodų bendrijų įstatymas.

plačiau

 


SEIMO NARIŲ VIKTORO PRANCKIEČIO IR KĘSTUČIO BACVINKOS SUSITIKIMO
SU LSBA NARIAIS

ATMINTINĖ

Laikas: 2017 08 28

Vieta: Kauno rajono savivaldybė, Savanorių pr. 371, 400 kab., Kaunas

Susitikimo dalyviai: LR Seimo nariai V. Pranckietis ir K. Bacvinka, LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, LSBA garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, NŽT Kauno rajono skyriaus viršininkas Vytas Daubaras, Seimo narių padėjėja Jūratė Truncienė.

Svarstyta: Dėl Sodų bendrijų įstatymo.

E. Germanavičius atkreipė NŽT dėmesį į tai, kad šiuo metu nereikėtų sudaryti sąlygų sodų bendrijoms įsigyti valstybinės žemės bendrijos reikmėms, nes naikinant bendrijas kils nesutarimai dėl savininko, atsiras galimybė spekuliacijai žeme. Šiuos laisvus valstybinės žemės plotus būtų galima parduoti sodų sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi su laisva žeme. Tačiau yra atvejų, kai sodo sklypą nuo laisvos valstybinės žemės skiria kelias, o įstatymas draudžia parduoti žemę sklypo savininkui, jei ji nesiriboja su sklypu. Todėl prašoma žemės įstatyme numatyti tokias išimtis.

Dalyje sodų bendrijų buvo atlikti bendrųjų teritorijų (tame tarpe ir kelių) kadastriniai matavimai už sodininkų asmenines lėšas, o jų įteisinimas užstrigo registrų centre, nes nėra pagrindo žemės įteisinimui. Kyla klausimas, kas kompensuos sodų sklypų savininkams išleistas lėšas. Siūloma sodų bendrijų įstatyme numatyti lėšų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto už jau atliktus kelių kadastrinius matavimus, juos perduodant savivaldybėms (perėmusios kelius savivaldybės privalo atlikti kadastrinius matavimus, šiuo atveju perimtų su matavimais už juos sumokant).

Sodų bendrijose vis daugiau atsiranda sklypų, kurių neaiškūs savininkai (mirę, o paveldėtojų nėra), sklypai iki šiol neįteisinti, todėl savininkas nežinomas. Šiuose sklypuose auga piktžolės, jie tampa šiukšlynais. Teisės aktai tokių sklypų parduoti neleidžia, todėl prašoma teikti pataisas reikiamiems įstatymams, kad suformavus šiuos sklypus, juos būtų galima parduoti.
Didžioji dalis sodų bendrijų Lietuvoje yra perdavusios elektros tinklus ESO, tačiau dar yra likę neperduotų tinklų. Asociacija prašo kreiptis į elektros tinklus valdančią ESO ir juos paraginti perimti elektros tinklus visose sodų bendrijose.

Nutarta:

Įpareigoti LR Seimo narį K. Bacvinką, kuris rengia sodų bendrijų įstatymo pataisas, parengti prašomas pataisas ir teikti jas svarstymui.

LVŽR Kauno rajono Seimo narių biurui raštu kreiptis į ESO dėl elektros tinklų perėmimo.

uždaryti

Delfi.lt : Apie sodų kelius

Delfi.lt pateiktas straipsnis "Sodininkai nori kelių, valdininkai ramybės"

plačiau

Svarbus susitikimas

2017 m. gegužės 8 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių susitikimas su LR Seimo nariais Viktoru Pranckiečiu ir Kęstučiu Bacvinka. Susitikimas vyko LSB asociacijos valdybos narių iniciatyva.

plačiau

 

SEIMO NARIŲ VIKTORO PRANCKIEČIO IR KĘSTUČIO BACVINKOS SUSITIKIMO SU LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJOS VALDYBOS NARIAIS ATMINTINĖ

Laikas: 2017 05 08

Vieta: Kauno rajono savivaldybė, Savanorių pr. 371, Kaunas

Susitikimo dalyviai: LR seimo nariai Viktoras Pranckietis ir Kęstutis Bacvinka, LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, LSBA garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, padėjėja Jūratė Truncienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas laikinai einantis vedėjo pareigas Taudvydas Tamošiūnas, LSBA narys Žilvinas Klimka.

Susitikimas vyko asociacijos valdybos narių iniciatyva.

Kelti klausimai.

Dėl nuolat ar laikinai veikiančios Seimo komisijos sudarymo sodų bendrijų klausimams spręsti.

Anksčiau vykusiame susitikime asociacijos nariai pateikė pasiūlymą papildyti "Sodų bendrijų įstatymą" nauju straipsniu, kuriame būtų numatyta perduoti savivaldybėms pagrindinius sodų bendrijų kelius, kurių plotis ne mažesnis nei 4,5 metrų. Siūloma, kad savivaldybės, perimdamos pagrindinius kelius, derintų perimamų kelių sąrašą su kiekviena sodų bendrija atskirai, perėmusios kelius savivaldybės užtikrintų kelių priežiūrą. Kadangi Aplinkos ministerijos specialistai buvo parengę kelių perėmimo tvarkos aprašą, jį peržiūrėjus ir pakoregavus, galima teikti vyriausybei tvirtinti. Šiems darbams būtina Seime sudaryti nuolatinę arba laikiną (nustatant komisijos darbo laikotarpį) komisiją. Asociacijos siūlymas sudaryti šios sudėties komisiją: LR Seimo nariai Kęstutis Bacvinka, Kazimieras Starkevičius, Povilas Urbšys, Jonas Jarutis, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, LSBA narys Žilvinas Klimka, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas laikinai einantis vedėjo pareigas Tautvydas Tamošiūnas.

Siūloma prašyti vyriausybės į komisiją skirti Teisingumo ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovus. LR Seimo nariui Kęstučiui Bacvinkai pavesta užsiimti komisijos sudarymo klausimais.

uždaryti

Seminaras Panevėžyje

2017-04-24 Panevėžyje įvyko seminaras, kuriame buvo aptariami sodininkų klausimai, jų sprendimo būdai.

plačiau

 

SEMINARAS

SODININKŲ BENDRIJOMS AKTUALŪS KLAUSIMAI, JŲ SPRENDIMO BŪDAI

Panevėžys,
2017-04-24


Renginio organizatorius-
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija ir
Panevėžio rajono savivaldybė. Vasario 16 – osios 27.

Dalyviai – LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, seimo narys Povilas Urbšys, seimo narės Guodos Burokienės padėjėja V. Mockevičienė, miesto ir rajono sodininkų bendrijų atstovai.

Apie LSBA veiklą 2016 metais pristatė pranešėjas LSBA pirmininkas Juozas Ravinis. Visi pagrindiniai darbai yra paskelbti tinklalapyje www.sbasociacija.lt.  Pagrindinė seminaro tema buvo sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms. Buvo pristatyti paskutiniai asociacijos žingsniai sprendžiant šią problemą (pasitarimai seimo aplinkos komiteto posėdžiuose taip pat aprašyti tinklalapyje). Aptarta kokie yra trukdžiai ir trūkumai, kurie neleidžia pradėti kelių perdavimo, ir apžvelgta tolimesnė veikla šiuo klausimu.
Sodininkų bendrijų pirmininkams ir jų atstovams buvo atsakyta į klausimus dėl įstatų keitimo, ne sodininkų bendrijos narių mokesčių ir teisių, dėl privažiuojamųjų kelių tvarkymo susitarimo su savivaldybe, dėl valstybinėje žemėje esančių bendrijos kelių kadastrinių matavimų reikalingumo, taip pat aptarti kai kurie individualūs bendrijų klausimai ir problemos.

Lietuvos seimo narys ir valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys prieš aptardamas situaciją seime dėl sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo, paragino sodininkus vienytis ir jungtis prie asociacijos arba kurti savo asociacijas tam, kad būtų išgirsti ir galėtų spręsti savo problemas. Taip pat buvo išsakyta kritika LSB asociacijai, kad įstatymo pataisa buvo pateikta per seimo narį, o ne per vyriausybę. Jeigu vyriausybė būtų iniciavusi įstaymo pataisas susijusias su bendrijų keliais, procesas greičiau pajudėtų.

SB „Kaubariškis“ pirmininkė Eugenija Kepenienė pasidalino patirtimi, kaip kovoja dėl savo bendrijos gerbūvio, kiek parašiusi kreipimųsi į įvairias instancijas. Iš keleto pirmininkų buvo pateikti pasiūlymai dėl kelio remonto prisidėti puse sumos tai yra 50x50. Tokią praktiką savivaldybės naudoją.

Susitikimo pabaigoje Povilas Urbšys neprižadėjo išspręsti visų problemų, tačiau pažadėjo įsigilinti į situaciją ir padėti susidariusias problemas spręsti. Taip pat patarė dėl kai kurių klausimų kreiptis į savo išrinktus seimo narius ir prašyti pagalbos.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis

uždaryti

Seime įvyko pasitarimas sodininkų klausimais

2017 m. balandžio 19 d. Seime įvyko Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais. Pateikiama santrauka.

plačiau

 

Pateikiama santrauka

2017 m. balandžio 19 d. Seimo nario Kęstučio Bacvinkos organizuotas pasitarimas Seime sodininkų bendrijų klausimais

Susirinkime dalyvavo:
Vida Ablingienė - Lietuvos savivaldybių asociacija, patarėja savivaldybių asociacijos klausimais
Vidmantas Bezaras – Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas; Marius Normantas – Aplinkos ministerijos Statybos teritorijų planavimo departamento direktorius;
Arvidas Zulonas – Vyriausybės Kaimo reikalų ir darnios plėtros skyriaus patarėjas;
Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja;
Juozas Ravinis – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas;
Romasis Vaitiekūnas – Vilniaus susivienijimas sodai pirmininkas;
Romualdas Šeštakauskas – Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas;
Valentinas Grumbinas – Seimo nario Roko Žilinsko padėjėjas
Jūratė Truncienė, Janina Gadliauskienė – Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėjos

Seimo narys Kęstutis Bacvinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad sodininkų bendrijų problemos keliamos ne pirmi metai ir dėl tam tikrų priežasčių nesprendžiamos, pakvietė visus pasisakyti.

Romasis Vaitiekūnas sakė, kad sodininkų bendrijų problemos nebenaujos ir sodininkų bendrijos daug dirbo tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Vyriausybe. Aplinkos ministerija dėl kelių perdavimo savivaldybėms parengė programą ir įstatymo pakeitimus, tačiau Vyriausybė teisės aktų iki dabar nepatvirtino. Jis pasiūlė sodininkų bendrijų įstatymą peržiūrėti iš naujo, atkreipiant dėmesį į sodininkų iškeltas problemas, nes vykstant teisiniams ginčams vis kas nors užkliūva ir jiems tenka grįžti prie įstatymo atskirų nuostatų. Pagal R. Vaitiekūną tai yra nesolidu ir įstatymas taisytinas iš esmės.

Juozas Ravinis pritarė R. Vaitiekūno išsakytoms mintims ir nurodė, kad pagrindine problema yra sodininkų bendrijų integravimas į bendrą vietos savivaldos valdymo struktūrą. Jo manymu, iš pradžių reikėtų savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius, o vėliau skirti lėšų jų priežiūrai.

Romualdas Šeštakauskas susirinkusiems priminė, kad dar 2013 metais buvo apie tai kalbėta ir priimtos pataisos. Jis nurodė, kad šiai dienai nėra parengtos programos, nėra atlikti sodų bendrijų teritorijų kadastriniai matavimai, nėra parengtos metodikos dėl bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms. Tačiau jo įsitikinimu sodininkai negali savo problemų permesti kitiems, o jas turi spręsti patys. Šiandien kalbama apie 15000 kilometrų sodininkų bendrijų vidaus kelių, kuriuos reikia perduoti savivaldybėms. Jo manymu, niekas negali paaiškinti kaip pradėti procesą, suformuoti kelius ir baigti ginčus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų. Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kol keliai neįteisinti, bendrijos negali rinkti mokesčių ir juos tvarkyti savo pajėgomis.

Valentinas Grumbinas pažymėjo jog sodininkų bendrijų teritorijos yra pažymėtos savivaldybių bendruosiuose planuose ir ten nurodyta bendra teritorija. Tačiau sodininkų bendrijų valstybinėje bendro naudojime teritorijoje nėra išskirti keliai, vandens telkiniai, želdynai. Problema ta, kad sodininkų bendrijų keliai, kaip inžineriniai statiniai nėra sodininkų bendrijų nuosavybė, o savivaldybėms galima perduoti tik atitinkamai suformuotus ir įregistruotus teritorijų planavimo kadastro dokumentuose. Vyriausybė dar 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą, kuriame sodininkų bendrijų turimi generaliniai planai prilyginti teritorijų planavimo dokumentams ir atitinkamai įregistruoti. Tačiau Aplinkos ministerija sodininkų turimų generalinių planų nepripažįstą ir jų neregistruoja.

Aušra Kalantaitė iš pasisakiusių susirinkime suprato, kad yra svarstomos dvi galimybės, kurių viena – savivaldybėms perduoti sodininkų bendrijų kelius kaip patį statinį neformuojant jiems žemės sklypo ir antra, perduoti kelius kartu su žemės sklypu. Jos įsitikinimu yra galimi kadastriniai matavimai ir galimas valstybinės bendro naudojimo žemės registravimas. Problema ta, kad nėra patvirtintos programos ir nėra lėšų jai įgyvendinti. Galima, neformuojant naujo žemės sklypo, o pasinaudojant sodų generaliniais planais, pertvarkymo projektais, kuriuose nurodyti keliai, perduoti savivaldybėms. Reikėtų priimti sprendimą ar kaip prieš 3 metus buvo nutarta formuoti tuos klypus ar ne, ar juos perduoti pagal turimus teritorijų planavimo dokumentus.
Vidmantas Bezaras prisipažįsta, kad šiuo klausimu negali tarp institucijų pasiekti sutarimo. Jis nurodė, kad buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo parengti projektai. Tačiau tai problemų neišsprendė ir jo skyrius dėl to jau prarado net du darbuotojus. Jis pažymi, kad jau 2010 metais Sodininkų bendrijų įstatyme buvo priimta nuostata sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms. Vėlgi, perduoti tam tikras funkcijas savivaldybėms, neskiriant finansavimo sukelia prieštaravimus. Yra numatyta tvarka kaip perduoti žemę ir tvarka kaip perduoti nekilnojamąjį turtą, bet kokiais kriterijais remiantis savivaldybės turėtų perimti apie 2000 kelių, atkarpų. Aplinkos ministerija pateikusi programą Vyriausybei, gavo atsakymą, kad Vyriausybė tokių programų netvirtins. Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai programą pasitvirtinti pačiai. Ministerija programą peržiūri ir taiso kas yra ne taip padaryta.
Taip pat mano, kad tvirtinant programą, matyt, reikėtų numatyti ir lėšas. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes prašydama nurodyti kokių koks būtų lėšų poreikis perimant sodininkų bendrijų kelius. Savivaldybės vien kadastriniams apmatavimams pareikalavo iki 50 mln litų. V. Bezaras pažymėjo, kad sodininkų bendrijas, kurių yra 1800 ir 1200 sklypų galima skirstyti pagal kategorijas:
1 ) miestų teritorijose esantys sodai, virtę gyvenamaisiais kvartalais;
2) prie miestų ribos esantys sodai, atsiradę ant virsmo ribos;
3) rekreacinės paskirties sodai, kuriuose ilsimasi tik vasarą;
4) sodai esantys prie nedidelių miestelių, kuriuose sodininkai savo veikla papildo maisto atsargas
V. Bezaras atkreipė dėmesį į tai, kad vyriausybė negali diktuoti sąlygų savivaldybėms, nes pastarosios yra savarankiškos institucijos, veikiančios pagal Vietos savivaldos įstatymą ir įgyvendinančios joms priskirtas funkcijas ir pažymėjo, kad dėl svarstomų sodininkų problemų toliau tarsis Vyriausybėje.
Arvidas Zulonas nurodė, kad naujai Aplinkos ministerijos pateiktam sodininkų bendrijų įstatymo projektui Vyriausybės kanceliarijos teises departamentas pateikė nemažai pastabų, į kurias jie gavo tik neoficialią derinimo pažymą. Kai Aplinkos ministerija pateiks oficialią pažymą, tuomet svarstys vyriausybės pasitarime.

Vida Ablingienė paminėjo, kad savivaldybės situaciją supranta ir sutinka jog sodininkų bendrijų kelių daugiau nėra kam prižiūrėti. Tačiau gauti daug kilometrų papildomų kelių ir negauti priežiūrai tam finansavimo yra tiesiog neįmanoma. Tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek Konstitucinio teismo išaiškinime tokios situacijos netoleruotinos. Kai kurie sodininkų bendrijų atstovai minėjo, savivaldybių asociacija irgi klausė kodėl Aplinkos ministerija nepabandė dar kartą teikti finansavimo programą? Mano, kad neišsprendus finansavimo, niekas iš vietos nepajudės.

Valentinas Grumbinas reaguodamas į V. Bezaro pasisakymą atkreipė dėmesį į Aplinkos ministerijos teikto Vyriausybei sodininkų bendrijų įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame kalbama apie vidaus kelius ir nurodo jog išbraukus žodį „vidaus“ liktų tik keliai ir tuomet pagal jį, savivaldybės galėtų juos perimti.
Marius Narmontas stebėjosi, kad per 3 metus minėtų problemų nebuvo galima išspręsti. Tvarka dėl kadastrinių matavimų yra nustatyta.
Vida Ablingienė į V. Grumbino klausimą kaip savivaldybės perima kelius savo žinion bendra tvarka, atsakė, savivaldybės perima kelius pagal 1994 metais priimtą Valtsybės turto savivaldybėms perdavimo įstatymą.
Kęstutis Bacvinka apibendrindamas kalbėjusių išsakytas mintis pastebėjo, kad sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms mechanizmas veikia. Tačiau jei kažkas kažkur neatidirbta, reikia tobulinti tuos procesus arba spręsti pavienius atvejus individualiai. Galima sudaryti darbo grupę. Taip pat pabrėžė jog įgyvendinti kelių perdavimą savivaldybėms ir jų priežiūrą be atitinkamo finansavimo neįmanoma ir pažadėjo toliau tuo rūpintis.

uždaryti

Susitikimas su Seimo pirmininku V. Pranskiečiu

2017-04-03 įvyko įvyko LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių Juozo Ravinio ir Eidiginto Germanavičiaus susitikimas

plačiau

 

2017 metų balandžio mėn. 3 dieną įvyko Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narių Juozo Ravinio ir Eidiginto Germanavičiaus susitikimas.

Susitikimo metu buvo aptarta sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projekto būsena, trukdžiai ir priežastys trukdančios pateikti Seimui svarstyti. Taip pat aptartos kitos problemos su kuriomis susiduria sodininkų bendrijos ir susitarta dėl tolimesnių veiksmų siekiant šias problemas spręsti.


Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis

uždaryti

Sodininkų problemos ignoruojamos

"Sodininkų problemos vis dar ignoruojamos" rašo Diana Janušaitė "Šiaulių Naujienų" straipsnyje.

plačiau

Kreipimasis į LR Seimą ir Vyriausybę

2017-03-15 LSB Asociacija kreipėsi į LR Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir LR Ministrą Pirmininką S. Skvernelį dėl "Sodininkų įstatymo". Rašto tekstas pateikiamas.

plačiau

 

2017-03-15 Nr. 17-6

Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui


Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO


Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (toliau – LSBA), siekdama užtikrinti sodų bendrijose gyvenančių Lietuvos piliečių ir teritorijų visapusę integraciją bei interesų gynimą, atkreipia Jūsų dėmesį į vykstančius procesus svarstant, derinant ir priimant teisės aktus, mažinančius sodininkų bendrijose gyvenančių asmenų socialinę atskirtį.

Pažymėtina, kad sodininkų bendrijose įsikūrę ir nuolatos gyvenantys Lietuvos piliečiai šiuo metu yra visiškai atskirti nuo visų vykstančių šalyje integracinių procesų, t.y. šios teritorijos nėra įtraukiamos rengiant savivaldybių teritorijų planavimo bei infrastruktūros plėtros planus, savivaldybės neskiria jokios paramos sodininkų bendrijų infrastruktūrai įrengti, gerinti ar prižiūrėti, sodininkų bendrijos neturi galimybės kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos, ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir stebint esamą situaciją akivaizdu, kad piliečiams nuolatos gyvenantiems sodų bendrijų teritorijose ir mokantiems visus nustatytus mokesčius, nesudaroma galimybė integruotis i bendrą miesto ar rajono savivaldybės teritoriją kaip gyvenamajai vietovei ir naudotis tomis paslaugomis už kurių teikimo organizavimą yra atsakingos vietos savivaldybės.

Pažymėtina, kad po beveik keturis metus vykusių diskusijų su Aplinkos ministerija, Seimo Aplinkos komitetu, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetu, Seimo nariais bei darbo grupėse, kuriose dalyvavo visos sodininkų bendrijas atstovaujančios organizacijos, buvo surastas kompromisinis sprendimas dėl sodininkų bendrijose esančių kelių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, kuris nereikalautų papildomų biudžetinių lėšų ir spręstų atsakomybės klausimus dėl valstybinės žemės skirtos kelių įrengimui administravimo. Šių diskusijų ir pasitarimų pasekmėje Aplinkos ministerija parengė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą „Dėl Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas“ (šiuo projektu siūloma sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą), bei suderino su suinteresuotomis šalimis ir institucijomis. Deja, po ilgo ir daug pastangų reikalaujančio darbo ir išeičių ieškojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės departamentas, nesigilindamas į esamą situaciją ir nevertindamas Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo perspektyvų, pateikė neigiamą išvadą minėtam projektui, kuri turės lemiamos įtakos svarstant šį Projektą Vyriausybės posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, prašome Seimo ir Vyriausybės, atkreipti dėmesį į šio Projekto svarbą, priimant sprendimus Vyriausybėje dėl tolimesnės eigos, ir sudaryti galimybę jį svarstyti Seimo komitetuose, kurie yra susipažinę su esama situacija ir laukia kol Vyriausybė parengs ir pateiks šį įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimui.

Esant poreikiui, mūsų Asociacijos narys Žilvinas Klimka, galėtų dalyvauti pasitarimuose aptariant Projektą bei atsakyti į kylančius klausimus.

Pagarbiai


Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos
Pirmininkas Juozas Ravinis

uždaryti

Apie nuotekas sodų bendrijose

Kaip užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą sodų bendrijose? - svarsto E.Germanavičius "Statybų naujienose"

plačiau

Sodininkų klausimai aptariami Kauno savivaldybėje

2017 vasario mėn. 27 dieną, Kauno rajono savivaldybėje vyko LSBA atstovų susitikimas su Savivaldybės meru, administracijos direktoriumi, Lapių seniūnu.Susitikime buvo aptartos sodininkų bendrijų problemos bei galimi sprendimo būdai.

plačiau

 

2017 vasario mėn. 27 dieną, Kauno rajono savivaldybėje vyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko Juozo Ravinio ir garbės pirmininko Eidiginto Germanavičiaus susitikimas su Kauno rajono savivaldybės meru Valerijumi Makūnu ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Antanu Nesteckiu. Susitikime dalyvavo Lapių seniūnas Rimantas Stankus.

Susitikime buvo aptartos sodininkų bendrijų problemos ir galimi sprendimo būdai Kauno rajono savivaldybėje. Pagrindinis klausimas buvo sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybei trukdžiai ir jų šalinimo galimybės. Aptarti ruošiamų įstatymų pakeitimų projektai ir Kauno rajono savivaldybės galimybės įgyvendinti įstatymus, jeigu šie bus priimti seime.

LSBA pirmininkas Juozas Ravinis

uždaryti

Susitikimas su Seimo nariu K. Bacvinka.

2017 m. vasario 9 d įvyko LR Seimo nario Kęstučio Bacvinkos susitikimas su LSB Asociacijos nariais.

plačiau

Laikas: 2017. 02. 09

Vieta: LSBA būstinė, Merkio g. 1, Lapės, Kauno r.

Susitikimo dalyviai: LR seimo narys Kęstutis Bacvinka, LSBA pirmininkas Juozas Ravinis, LSBA garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, LSBA valdybos narys Kazimieras Abrasonis, padėjėjai-sekretoriai Jūratė Truncienė, Vytautas Rimas.

Susitikimas vyko LSB Asociacijos iniciatyva.

Kelti klausimai.

1. Dėl sodų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms.

Asociacijos nariai pateikė pasiūlymą papildyti "Sodų bendrijų įstatymą" nauju straipsniu, kuriame būtų numatyta perduoti savivaldybėms pagrindinius sodų bendrijų kelius, kurių plotis ne mažesnis nei 4,5 metrų. Siūloma, kad savivaldybės, perimdamos pagrindinius kelius, derintų perimamų kelių sąrašą su kiekviena sodų bendrija atkirai. Perėmusi kelius savivaldybė turi užtikrinti kelių priežiūrą.

2. Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 28 str.2 d. pakeitimo.

LSBA teikia pasiūlymą keisti Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 28 str.2 d. ir jį išdėstyti taip:
" 2. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės remia sodininkų draugijas, susivienijimus ir bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalininmo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus".

3. Dėl nuolat veikiančios Seimo komisijos sudarymo.

LSBA siūlo sudaryti nuolat veikiančią Seimo komisiją, į kurios sudėtį būtų įtraukti skirtingų Seimo komitetų atstovai, sodininkų bendrijoms aktualiems klausimams spręsti, vykdant viešojo administravimo institucijų parlamentinę kontrolę. LSBA manymu, komisijos pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti glaudus bendradarbiavimas su sodininkus atstovaujančiomis asociacijomis, siekiant integruoti sodų bendrijas į miestų ar rajonų teritorijas.

4. Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 7 str. 5 d. pakeitimo.

LSBA teikia pasiūlymą keisti Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 7 str.5 d. ir ją išdėstyti taip:
"Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Į paslaugų gavimą įskaitomos visos bendrijos administravimo išlaidos, kurios patvirtintos bendrijos narių visuotiniame susirinkime."

uždaryti

"Gyvenimas nei sode, nei mieste"

"Gyvenimas nei sode, nei mieste"- taip pavadintas "Ūkininko patarėjo" korespondento Stasio Jokūbaičio straipsnis, publikuotas Naujų Metų pirmomis dienomis.

plačiau

 


Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvoje yra netoli pusantro tūkstančio sodininkų bendrijų, kuriose žemės sklypus turi daugiau kaip ketvirtis milijono gyventojų. Tačiau didesnių miestų pašonėje įsikūrusios bendrijos jau seniai neprimena kolektyvinių sodų. Vietoj medinių vasarnamių iškilo ir toliau, kaip grybai po lietaus, dygsta šiuolaikiniai gyvenamieji namai, o daržovių lysves pakeitė dailiai išpuoselėtos pievelės. Panašu į miestą ar jo žaliąjį kvartalą. Tačiau tai ne miestas, o savotiškas rezervatas, už kurio vartų gyvenantys žmonės jokiai valdžiai nerūpi, nes visuose oficialiuose popieriuose tai kolektyviai sodai, po Nepriklausomybės atgavimo virtę sodininkų bendrijomis.

Jaučiasi lyg antrarūšiai piliečiai

„ Daugiau kaip 100 sklypų turinčioje mūsų sodininkų bendrijoje gal kokie trys ar keturi jos nariai iš tiesų augina daržoves ir atvažiuoja čia tik vasarą. Visi kiti yra čia pasistatę namus ir nuolat gyvena. Tačiau esame lyg antrarūšiai šalies piliečiai – už savo pinigus turime tvarkyti kelius, pasirūpinti vandeniu, kanalizacija. Turtingesni, susimetę pinigų, savo gatveles išsiasfaltavo, kitos liko žvyruotos, duobėtos, niekas jų nei valo nei remontuoja – gyvenkit kaip išmanot. Čia jau seniai ne sodai, o tikrų tikriausia gyvenvietė“, – guodėsi prie pat Kauno miesto ribos esančioje sodininkų bendrijoje gyvenantis Aloyzas Toleikis.

Iš tiesų, šešių arų dydžio sklypeliuose vis mažiau sodininkų augina bulves ir morkas, kur kas geriau čia dera sodo ir gyvenamieji namai. Problema sena, kaip ir patys sodai. Ne kartą ji svarstyta Seime, priimtas ir ne sykį taisytas Sodininkų bendrijų įstatymas, tačiau į priekį pasistūmėta nedaug. Sprendimas įklimpęs tarsi vežimo ratas purvyne.

Įstatymas realiai neveikia

Ne per seniausiai, po Seimo rinkimų, Aplinkos apsaugos komitete parlamentaro Lino Balsio iniciatyva vėl imta ieškoti sprendimų, kaip darniai integruoti gyvenamaisiais kvartalais virstančias sodininkų bendrijas į miesto plėtrą, tvarkyti neprižiūrimus sodininkų bendrijų vidaus kelius, kurių savivaldybės kratosi kaip velnias kryžiaus.
„Beveik prieš porą metų įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad bendrijoms paprašius, savivaldybės turi perimti jų kelius, sumokėti už jų kadastrinius matavimus ir duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Tačiau realiai šis įstatymas šiandien neveikia“ , – pripažino „Ūkininko patarėjui“ L.Balsys.
Tokia pati problema buvo iškilusi ir su sodų elektros tinklais, tačiau dauguma jų buvo perduota LESTO ir dabar sodininkams rūpesčių sumažėjo.

Skirtinga situacija

Pasak parlamentaro, yra sodininkų bendrijų, kurios yra atsidūrusios iš esmės kone Vilniaus centre ir jau seniai tapo prestižiniais gyvenamaisiais kvartalais, o ne mėgėjų – daržovių augintojų rėželiais. Kai kuriose miestų sodininkų bendrijose apie devyniasdešimt procentų gyventojų yra nuolatiniai gyventojai, įsigiję ten sklypus ir brangų nekilnojamąjį turtą, nesantys ir neketinantys tapti sodininkų bendrijų nariais.
Tuo metu toliau nuo miesto ar regionuose įsikūrusios sodininkų bendrijos ir toliau išlieka mėgėjiškos sodininkystės ir daržininkystės vieta, kur žmonės atvažiuoja tik dirbti žemės darbų, pailsėti gamtoje, tačiau nuolat ten negyvena. Dėl tokios padėties, sodininkų bendrijų situacija kardinaliai skiriasi.
Siūlo keisti juridinį statusą
Seimo nario teigimu, vienas iš šios problemos sprendimų galėtų būti sodininkų bendrijų, kurios de facto yra tapusios nuolatinėmis gyvenvietėmis, juridinio statuso keitimas.

„Daugelyje sodininkų bendrijų, ypač esančių Vilniuje, sparčiai kyla gyvenamieji namai, čia žmonės deklaruoja savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Manau, tokių bendrijų statusas turėtų būti pakeistas ir jos turėtų tapti gyvenamąja miesto dalimi. Taip būtų išspręsta ir netvarkomų vidaus gatvių problema. Joms savivaldybė turėtų skirti deramą dėmesį, kaip ir kitoms mieste esančioms gatvėms. Tokie kvartalai galėtų tapti miesto bendrosios plėtros dalimi, čia būtų kuriamos originalios žaliosios urbanistinės erdvės. Yra nemažai jaunų ir entuziastingų architektų, kuriuos tokios idėjos traukia“, – teigė parlamentaras.
L. Balsio manymu, toms bendrijoms, kurios ir toliau išlieka mėgėjiško ūkininkavimo vieta, taip pat turėtų būti suteikiama derama savivaldybių parama vidaus keliams, atliekoms tvarkyti, kad jos netaptų netvarkos ir užprogramuotų konfliktų centrais.

Nėra netgi plano

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario Kęstučio Pūko nuomone, didžiuosiuose miestuose esančias sodininkų bendrijas jau tikrai daug kur galima vadinti gyvenamaisiais kvartalais. Deja, iki šiol nėra jokio priemonių plano šiai transformacijai įgyvendinti. Vyriausybė kažkada leido statyti soduose gyvenamuosius namus, tačiau infrastruktūrai nėra nustatyta jokių reikalavimų.
„Sodininkų bendrijose gyvena tokie patys miesto gyventojai, jie moka mokesčius, todėl turi teisę naudotis ir miesto infrastruktūros paslaugomis, tarp jų – ir tvarkomais vietiniais keliais, kuriais pas juos be problemų galėtų patekti greitosios pagalbos, gaisrinės bei kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai visais metų laikais. Kliūtis tam – nesuformuoti, neregistruoti ir reikalavimų neatitinkantys sodininkų bendrijų keliai, kurie dažniausiai yra valstybės nuosavybė“, – pabrėžė K. Pūkas.

Ar nenuguls stalčiuose?

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Sodininkų bendrijos ir savivaldybės tiesiai šviesiai sako: lėšų tokiems darbams neturime. Ar tikrai padėtis be išeities?
Klausimą apie sodų bendrijų gyventojų problemas neseniai svarstęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė yra patvirtinusi Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms tvarką.
Ši tvarka, pasak K.Pūko, numato, kad sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais perdavus savivaldybėms patikėjimo teise, vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbai būtų finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
„Tikiuosi, kad patvirtinta tvarkos nenuguls valdininkų stalčiuose ir sodininkų bendrijų gyventojai nelaužys savo automobilių, nemokės brangiau už automobilių draudimus, o prireikus sulauks atvažiuojančių specialiųjų tarnybų darbuotojų“, – vylėsi Seimo narys.

Asociacija tikisi permainų

„Ūkininko patarėjo paklaustas, ar tiki, kad po tik metų biurokratinių stumdymųsi, kas nors pasikeis į gerąją pusę, Lietuvos sodininkų bendrijos asociacijos garbės pirmininkas Egidigintas Germanavičius atsakė optimistiškai:
„Mums pavyko įrodyti Aplinkos ministerijai, kad savivaldybės galėtų perimti sodininkų bendrijų kelius ir be iki šiol reikalautų kadastrinių matavimų. Jau yra parengtas ir dabar derinamas su kitomis ministerijomis toks įstatymo projektas. Į savivaldybių funkcijas įeitų ir sodininkų bendrijų kelių priežiūra, ir saugus eismas juose. Netrukus šis projektas turėtų pasiekti Vyriausybę, o po to ir Seimą“ , – džiaugėsi E.Germanavičius.
Pasak asociacijos garbės pirmininko, jis dar prieš rinkimus apklausė pagrindinių partijų lyderius, ką jie mano apie sodininkų bendrijų problemas, kaip ketina jas spręsti, ar įrašys tai į savo programas.
„Atidžiausiai mus išklausė tada dar kandidatas į Seimo narius Ramūnas Karbauskis, vėliau pavedęs į mūsų reikalus labiau įsigilinti Viktorui Pranckiečiui. Jis susitiko su sodininkų atstovais, išklausė jų nuomonę. Dabar, net ir tapęs parlamento pirmininku jis nepamiršo savo pažadų, mums padeda, todėl tikimės, kad pagaliau reikalai pajudės iš vietos“ , – sakė E.Germanavičius.

O štai dėl žaliųjų sodininkų kvartalų prisijungimo prie didžiųjų miestų klausimų dar daug ir ne į visus atsakyta. Yra ir tokių sodininkų bendrijų, kurios visai netrokšta tapti miestiečiais. Vienus baugina didesni žemės mokesčiai, kitus tenkina ir dabartinis statusas. Todėl galima prognozuoti, kad buvusių sodų integracija į miestus užsitęs.

uždaryti

Apie sodų kelius

2016-12-07 seimo Aplinkos apsaugos komitete įvyko posėdis, kuriame buvo svarstomas sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybei klausimas.

plačiau

 

2016-12-07 seimo Aplinkos apsaugos komitete įvyko posėdis, kuriame buvo svarstomas sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybei klausimas. Komitetui pirmininkavo Kęstutis Mažeika. Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją posėdyje atstovavo Juozas Ravinis. Posėdžio pradžioje Aplinkos ministerijos atstovas Vidmantas Bezaras pristatė įvykių ir teisės aktų rengimo chronologiją, kas buvo padaryta praeitoje kadencijoje (mūsų tinklalapyje yra aprašyta ankščiau). Komiteto nariai išsakė keletą pastabų apie atskirų bendrijų rūpesčius, bei būtinybę spręsti šį klausimą.

Linas Balsys paminėjo Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį, kuri visus bendrijų kelius jau dabar įtraukė į vietinių kelių sąrašą, tuo padidindama aptarnaujamų kelių ilgį, o tuo pačiu ir kelių priežiūrai skiriamą finansavimą.

Perėjus prie diskusijų LSBA pirmininkas J. Ravinis paminėjo, kad be iki šiol pateiktų įstatymų pataisų, kurios išjudintų sodininkų bendrijų kelių perdavimą, jau dabar yra pakankama teisės aktų bazė, kuri leidžia savivaldybėms prašyti Nacionalinės žemės tarnybos perduoti žemės plotus skirtus keliams, esančius sodininkų bendrijose. Tačiau išskyrus kelias savivaldybes (Vilniaus, Birštono, Raseinių ir k.t.) savivaldybių tarybos nerodo iniciatyvos perimti šios funkcijos ir pradėti sodininkų kelių priežiūrą. Jas paskatinti tai daryti galima arba suteikiant papildomą finansavimą, arba įvedant prievolę perimti šiuos kelius savo žinion (pateikta vietos savivaldos įstatymo pataisa dėl sodininkų bendrijų kelių priežiūros). Į replikas, kad nėra šių kelių kadastrinių matavimų ir kitų dokumentų LSBA J. Ravinis atsakė, kad ir pačiose savivaldybėse yra gatvių ir kelių, kurie neužregistruoti Registrų centre ir netgi neturi kadastrinių matavimų, tačiau tai netrukdo savivaldybėms užtikrinti šių kelių priežiūros ir vykdyti jų remonto. Be to savivaldybės kiekvienais metais rengia atskirų kelių dokumentus ir pagal turimas lėšas juos matuoja ir registruoja. Sodininkų bendrijoms atlikti kelių kadastrinius matavimus yra neteisiška, kadangi tai yra valstybinė žemė perduota naudotis bendrijoms, kurią valdo Nacionalinė žemės tarnyba. O valstybinės žemės kadastrinius matavimus atlikinėti bendrijoms be tikslo privatizuoti yra nelogiška ir netikslinga.

Vilniaus susivienijimo Sodai atstovas pritarė šiai nuomonei ir papildė, kad jeigu yra kažkokie trukdžiai kelių perdavimui, tai galima patobulinti įstatyminę bazę ir šiuos trūkumus pašalinti, tam čia ir susirinkome.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba priminė, kad jau iki 2015 metų liepos 31 dienos buvo įstatymo nurodyta sukurti kelių perdavimo programą ir pradėti kelių perdavimą, tačiau vyriausybės kancleriui sukurta programa netiko ir buvo atšaukta. Be to visos pateiktos įstatymų pataisos gauna neigiamas vyriausybės arba komitetų išvadas ir problemos sprendimas nejuda iš vietos.

Komiteto posėdis baigėsi prašymu Aplinkos ministerijai pateikti informaciją apie sodininkų bendrijose esančių kelių tvarkymo ir perdavimo savivaldybėms problemas ir jų sprendimo būdus, numatant galimus finansavimo šaltinius.

Protokolo išrašas pridedamas.

Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2016-12-07 Nr.107-P-32 (4)
Vilnius

3. SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 įgyvendinimo, reguliuojant sodininkų bendrijose esančių kelių priežiūrą (parlamentinė kontrolė).
NUTARTA. Prašyti Aplinkos ministerijos pateikti komitetui iki 2016 m. gruodžio 31 d. informaciją apie sodininkų bendrijose esančių vidaus kelių tvarkymo ir perdavimo savivaldybėms problemas bei jų sprendimo būdus, numatant galimus finansavimo šaltinius.
Pritarta bendru sutarimu.


Posėdžio pirmininkas Kęstutis Mažeika

Posėdžio sekretorė Vida Katinaitė


šrašas tikras
Aplinkos apsaugos komiteto biuro padėjėja

Vida Katinaitė
2016-12-07

uždaryti

„Apie sodų bendrijų gyventojų problemas“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario K. Pūko pranešimas: „Apie sodų bendrijų gyventojų problemas“. 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai.

plačiau

Šiandien įvyko LSB Asociacijos valdybos posėdis

2016-11-30 dieną įvyko nuotolinis Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos posėdis.

plačiau

 


2016-11-30 dieną įvyko nuotolinis Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos posėdis.

Dalyvavo Juozas Ravinis, Eidigintas Germanavičius, Robertas Ščerbavičius, Arvydas Puzinas, Kazimieras Abrasonis, Bronius Bajoras ir Žilvinas Klimka.

Posėdyje buvo svarstomi klausimai:
1. LSBA plėtros galimybės ir perspektyvos.
2. Internetinės LSBA svetainės www.sbasociacija viešinimas ir panaudojimo praplėtimas.
3. Numatyta 2017 metais planuojamų darbų programa.

Be šių klausimų buvo aptarti kiti aktualūs einamieji klausimai. Tarp kurių įstatymų pataisos susijusios su sodininkų kelių perdavimu. Pagrindinės yra "Sodininkų bendrijų įstatymo" ir "LR vietos savivaldos įstatymo" pataisos kurios išspręstų dabar kylančias kliūtis perduoti sodininkų kelius savivaldybėms.

Aptartos galimybės ir kliūtys priimti šiuos pakeitimus, bei keli nauji pasiūlymai kurie galėtų pagreitinti kelių perdavimą. Buvo paminėta galimybė pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu, kuri visus sodininkų bendrijų kelius įtraukė į savo kelių registrą, tuo pačiu sudarė sąlygas šiuos kelius eksploatuoti, taisyti ir prižiūrėti nelaukiant ankščiau minėtų pataisų.

Apsvarstyta situacija dėl sodininkų bendrijose gyvenančių, bet neesančių bendrijos nariais asmenų mokesčio problema. Buvo išklausyta keletas pasiūlymų dėl mokesčio ne sodininkų bendrijų nariams dydžio, pavadinimo ir apskaitos, taip pat teismo sprendimai dėl ne narių skudų prieš sodininkų bendrijas.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos
pirmininkas
Juozas Ravinis

uždaryti

LSB Asociacija siūlo konstruktyvų bendradarbiavimą

LSB Asociacija kreipiasi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei Seimo narį V.Pranskietį siūlydama konstruktyvų bendradarbiavimą.

plačiau

 



Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (toliau – LSBA) jau ne vienerius metus atstovauja ir gina sodininkų interesus valstybės ir savivaldybių institucijose. Per savo gyvavimo laikotarpį LSBA sukaupė nemažą patirtį sprendžiant įvairius sodininkams aktualius klausimus.
LSBA, siekdama konstruktyvaus bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, nori atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį sodininkų bendrijos taip ir netapo visaverte Lietuvos Respublikos teritorija, o sodininkai, - visaverčiais Lietuvos piliečiais. Kaip ir prieš 25 metus taip ir dabar daugumoje sodininkų bendrijų neteikiamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, neprižiūrimi keliai, neįrengtas miesto apšvietimas, savivaldybės jokia forma neremia sodininkų bendrijų, net tų kuriose nuolat gyvena dauguma sodininkų. Tad kaip ir ankščiau taip ir dabar, kasmet didėja atskirtis tarp sodininkų bendrijose įsikūrusių Lietuvos piliečių ir visų likusių.

Atstovaudami sodininkų interesams valstybės institucijose pastebėjome, kad visa diskrecija koncentruojama tik Seimo aplinkos komitete ir Aplinkos ministerijoje, nors priimamiems sprendimams yra būtinas ir kitų Seimo komitetų ir ministerijų glaudus bendradarbiavimas. Priskyrus visą atsakomybę tik vienam Seimo komitetui ar ministerijai susidaro situacija kuomet siekiant priimti sodininkams būtinus sprendimus, apimančius kelių Komitetų ar Ministerijų kompetencijos sritis, minėti subjektai yra nepajėgūs to įgyvendinti be glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo ir kompetencijų pasidalinimo.

Atsižvelgiant į tai LSBA siūlo, sudaryti nuolatos Seime veikiančią komisiją, į kurios sudėtį būtų įtraukti skirtingų Seimo komitetų atstovai, sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti, vykdant viešojo administravimo institucijų parlamentinę kontrolę. Šios komisijos pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti glaudus bendradarbiavimas su sodininkus atstovaujančiomis asociacijomis, siekiant integruoti sodų bendrijas į miestų ar rajonų teritorijas, kaip lygiateisių Lietuvos piliečių gyvenamąsias vietoves, nes šiuo metu joks administracinis statusas (kaip teritoriniam vienetui) šioms teritorijoms nėra suteiktas.

LSBA ir jos nariai pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, formuluojant aiškias problemas ir siūlant jų sprendimus, bei bendradarbiaujant su įgyvendinančiomis institucijomis, siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus ir didinat sodininkų valdomų teritorijų integraciją.

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos
garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius

uždaryti

Sodininkų bendrijų įstatymo projektas patikslintas

Sodininkų bendrijų įstatymo projektas patikslintas pagal SB Asociacijos narių ir institucijų pastabas ir pateiktas derinti antriniame etape Teisingumo ministerijai. Argumentai į pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta ar dalinai atsižvelgta, pateikti derinimo pažymoje.

plačiau

Apie seminarą Šiauliuose

Apie seminarą Šiauliuose rašo "Šiaulių naujienų" žurnalistė Ramunė Dambrauskaitė straipsnyje "Sodai - vis dar posūnio vietoje".

plačiau

Apie kelių perdavimo programą

Dabartinė padėtis dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo programos.

plačiau

 


DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ KELIŲ PERDAVIMO PROGRAMOS


Sodininkų įstatymo pakeitimo 12 str. 4 dalyje nustatyta, kad LR vyriausybė iki 2015 liepos m. 31 d. patvirtina Sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustato bendrijos bendro naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir jų kadastrinių matavimų tvarką. Programą parengti buvo pavesta Aplinkos ministerijai.

AM Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas šią programą parengė ir perdavė derinti (programa plačiau žiūrėti asociacijos tinklalapyje).
Savivaldybių asociacija programai pritarė su kai kuriomis pastabomis dėl perduodamų kelių būklės nustatymo, kadastrinių matavimų atlikimo finansavimo patikslinimo ir dėl perimtų kelių atitikimo STR 2.0604 reikalavimams.

Atsiliepimą atsiuntė ir LR vyriausybės kancleris A. Mačiulis. Jame rašoma „...kelių perdavimo programos projektas savo esme neatitinka Strateginio planavimo metodikos nuostatų, kad plėtros programa rengiama vienos ar kelių (skirtingiems ministrams pavestų) valdymo sričių plėtrai numatyti. Bendrojo naudojimo kelių perdavimas nėra valdymo sritis, kuriai reikėtų nustatyti plėtros tikslus ir t.t. ... Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlo Programos nerengti, o rengiant sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką, kartu numatyti ir institucijų atsakomybe įgyvendinant minėto įstatymo nustatas.“ Visą tekstą rasite priede. Šis atsakymas reiškia, kad Programą rengti netikslinga, užtektų parengti kelių perdavimo tvarką ir viska bus išspręsta.

Po šių atsakymų, ypač vyriausybės kanclerio, kelių perdavimo procesas sustojo. Aplinkos ministerija po to dar parengė „Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarkos aprašą“. Tai yra bendro naudojimo privatizuotų sklypų kuriuose yra keliai, perdavimo tvarka. Neprivatizuotų sklypų, t.y. nuomojamų iš valstybės perdavimo tvarka yra numatyta LRV 2002-09-10 nutarimu Nr.1418. Tačiau kaip toliau vykdyti kelių perdavimą liko neaišku.

Kad išjudinti procesus LSBA kreipėsi į Lygių galimybių tarnybą su klausimu „ar nepažeidžiamas lygių galimybių įstatymas, kada vieniems gyventojams savivaldybė teikia paslaugas, (kelių priežiūrą ir aptarnavimą), o kitiems neteikia ir sodininkai kelius turi prižiūrėti savo lėšomis. Buvo gautas atsakymas „ ... konstatuota, jog pagal Lygių galimybių įstatymo, kurio priežiūrą vykdo lygių galimybių kontrolierius, reguliavimo apimtį Jūsų skunde išdėstytų problemų nagrinėjimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Siūlome aktyviau dalyvauti Aplinkos ministerijos ruošiamoje sodininkų bendrijų teritorijoje esančių kelių perdavimo savivaldybėms programos rengime.“

Be šio kreipimosi Vyriausybei buvo paruoštas ir išsiųstas bendras Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos ir Lietuvos sodininkų draugijos pasiūlymas vietoje didelių lėšų, kurios būtų skiriamos perduodamų kelių kadastriniams matavimams, paskirti dalį lėšų, kurios būtų naudojamos šių kelių remontui ir priežiūrai, o matavimai būtų atliekami vėliau, pagal turimus lėšų kiekius. Atsakymas į šį pasiūlymą iš vyriausybės kanceliarijos negautas, nors bendraujant telefonu šiam, protingumo ir ekonomiškumo principais, grįstam pasiūlymui buvo pritariama.

Ieškant galimybių išjudinti įstrigusį kelių perdavimo procesą buvo kreiptasi į LR Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Salamakiną, dėl parlamentinės kontrolės įgyvendinant įstatymo pakeitimą, kuris yra nevykdomas. 2015-11-25 dieną įvyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame be LSBA pirmininko Juozo Ravinio dalyvavo visos susiję institucijos išskyrus Vyriausybės atstovus. Vyko daug diskusijų, pasisakė ir aplinkos ministerijos atstovai, savivaldybių asociacija, mūsų asociacija ir kiti dalyviai, bet be vyriausybės atstovų nuspręsti kaip išjudinti procesą nepavyko, kadangi visi dalyvaujantys pritarė rengiamai programai ir nebuvo aišku dėl ko vyriausybės kancleris A. Mačiulis pasiūlė programos nerengti, o paruošti kelių perdavimo tvarką. Posėdis buvo atidėtas iki 2015-12-02 dienos, tikintis, kad atvyks ir vyriausybės atstovai.

Į 2015-12-02 dienos Aplinkos apsaugos komiteto posėdį atvyko ir Vyriausybės atstovė Ana Stankaitienė. Ji paaiškino, kad Aplinkos ministerijai buvo duota užduotis parašyti programą, kuri savo apimtimi neviršytų Aplinkos ministerijos kompetencijos, tai yra programa būtų patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Tuo pačiu ir visas programos finansavimas būtų vykdomas tik iš Aplinkos ministerijos lėšų. Šios programos kūrimas buvo paskirtas Vyriausybės nutarimu ir yra galiojantis, o vyriausybės kancleris siūlo parengti kelių perdavimo tvarką, kuri apimtų ir Žemės ūkio ir Finansų ministerijas ir būtų patvirtinta jau ne Aplinkos ministro įsakymu, o Vyriausybės nutarimu. Be to Vyriausybė siūlo parengti Sodininkų įstatymo pakeitimus, kadangi kelių perdavimo programa yra sudėtinga ir yra iškilę daug papildomų klausimų.

Šio komiteto posėdžio nutarimas buvo: pateikti Sodininkų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, suderinus nuostatas dėl įstatymo pakeitimo įgyvendinimo (visą nutarimą žiūrėti žemiau).

Taigi šiuo metu visa procedūra prasideda beveik iš naujo ir visas Aplinkos ministerijos padarytas darbas lieka niekam nereikalingas. Susidaro įspūdis, kad programos ruošimas ir derinimas buvo reikalingas tik tam, kad užtempti laiką iki valstybės biudžeto svarstymo ir atidėti sprendimus kitiems metams. Tikiuosi, kad įdėtas mūsų darbas nebuvo veltui ir kitais metais sodininkų kelių perdavimo procesas pajudės.

Visiems gerų Šventų Kalėdų ir Naujų Metų

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis

uždaryti

Kelių perdavimo programa (originalus tekstas)

Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programos patvirtinimo“ projektą.

plačiau

 

Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimo „Dėl Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje
esančių vidaus kelių perdavimo programos patvirtinimo“ projektą.

uždaryti

Sodininkų Memorandumas

2015 m. liepos 13 d. Lietuvos sodininkus vienijančios ir atstovaujančios organizacijos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl mėgėjų sodininkystės tolesnio puoselėjimo Lietuvoje.

plačiau

 


LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS IR LIETUVOS SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJOS
TARPUSAVIO SUPRATIMO

MEMORANDUMAS
DĖL MĖGĖJŲ SODININKYSTĖS TOLESNIO PUOSELĖJIMO LIETUVOJE

2015 m. liepos 13 d.
Vilnius

Lietuvoje yra per 220 tūkst. sodininkų mėgėjų sklypų, kurie užima daugiau nei 21 tūkst. ha žemės plotą. Pirmasis 47 sklypelių kolektyvinis sodas „Rūta” 1949 m. įkurtas Kaune. Vilniuje pirmieji sodai įsikūrė 1953 m., kai 5 sodo bendrijoms, vienijančioms 490 žmonių buvo skirta 40 ha žemės. 1959 m. įsteigta Lietuvos sodininkystės draugija, nuo 1991 m. Lietuvos sodininkų draugija. 2000 m. Vyriausybė patvirtino sodininkų bendrijos tipinius įstatus, o 2003 m. gruodžio18 d. LR Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymą.

Mėgėjų sodų bendrijos yra gana unikalus reiškinys, gyvuojantis jau virš pusė amžiaus ir nepraradęs savo aktualumo. Sodininkai savo rankomis tikrąja to žodžio prasme žydinčiais sodais pavertė jiems priskirtus nedirbamos žemės ploteliu, skiepydami savo vaikams ir anūkams darbinius ir bendravimo įgūdžius.

Šį memorandumą pasirašiusios institucijos suvokia, kokią didelę reikšmę mėgėjų sodininkystė turi šalies gyventojams – tai aktyvaus poilsio galimybė, galimybė apsirūpinti savo pačių išaugintais ekologiškais maisto produktais kaip ir galimybė nuolat gyventi sąlyginai pigiau ramioje, žalioje aplinkoje. Siekdamos efektyviau panaudoti galimybes puoselėti mėgėjų sodininkystę Memorandumą pasirašiusios šalys sutaria:

1. Dėti visas pastangas, kad Lietuvoje gyvuotų mėgėjų sodininkystė;

2. Siekti aktyvios ir konstruktyvios diskusijos nustatant sodininkų mėgėjų prioritetus;

3. Derinti tarpusavyje pozicijas formuojant mėgėjų sodininkystės ateities viziją;

4. Aktyviai bendradarbiauti atstovaujant sodininkų mėgėjų interesus Įstatymų leidžiamosios ir Įstatymų vykdomosios valdžios institucijose, ypač Lietuvos Respublikos seimo Aplinkos apsaugos komitete;

5. Suvienyti pastangas aiškinant mėgėjų sodų bendrijų nariams naujų ar atnaujinamų įstatymų ar kitų teisinių dokumentų reikšmę;

6. Stengtis, kad mėgėjų sodų bendrijos taptų stipriomis savarankiškomis bendruomenėmis;

7. Visapusiškai skatinti mėgėjų sodų bendrijų, kaip visuomeniškumą ir demokratiją skatinančios bendruomenės socialinių įgūdžių mokyklos vaidmenį visų amžiaus grupių gyventojų tarpe.

Aloyzas Burba  

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas                                       

Juozas Ravinis

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas

__________________ ____________________

uždaryti

 

Gerbiami sodininkai,

Kviečiami prisijungti prie mūsų – stoti į
Lietuvos Sodininkų Bendrijų Asociaciją.

Kuo mūsų daugiau-
Tuo mūsų žodis svaresnis!


Nario mokesčio dydis priklauso nuo SB sklypų kiekio – 1,5 Lt./ 0,44 € nuo sklypo.
Apie Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos tvarką galite sužinoti skyrelyje„Asociacijos įstatai“.

STOJIMO SĄLYGOS

Rašomas prašymas ir sumokamas vienkartinis įstojimo mokestis.

Atsiskaitomoji sąskaita 

LT 88 7300 0100 8375 2152

Mokesčio dydis:

SB iki 100 sklypų – 50 Lt./14,48 €;
SB nuo 100 iki 200 sklypų – 100 Lt./ 28,96 €;
200 ir daugiau sklypų– 150 Lt./ 43,44 €.

Išsamesnę informaciją galite gauti :


Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 91
NUOTRAUKOS DOKUMENTAMS PER 5 MIN.! Egls foto studija
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 52
Sodinink bendrij asociacija
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 31
10 Affordable
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 55
10 Tips for Planning the Best Bachelorette Party Ever
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 72
15 Designer Mens Ties Fall 2018 - Best Skinny Ties Bow Ties for
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 96
25 Latest Trends in Pakistani Party Dresses 2018 - Crayon
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 49
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 64
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 62
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 19
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 17
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 28
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 57
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 45
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 98
Foto nuotraukos dokumentams vilniuje 96